Žirneliai RELAX (Jonažolė)

Pačios gamtos sukurtas antidepresantas. Veikia raminamai ir stiprina visą organizmą. Pagrindinė sudedamoji medžiaga – jonažolės.
Šalina nervinę įtampą, irzlumą, nemigą, padeda įveikti stresą, depresiją, baimės jausmą, nerimą ir liūdesį, gerina nuotaiką ir bendrą savijautą. Patartina vartoti klimakteriniu laikotarpiu, tinka širdies-kraujagyslių susirgimų profilaktikai.
Netto: 26,22 g (60 žirn.)

 

Jonažolė (Hypericum perforatum L.) – daugiametis jonžolinių šeimos žolinis augalas. Kiti pavadinimai: skylėtoji arba subadytoji jonažolė, paprastoji jonažolė, kiškio kraujas, negalavimų medžioklis, Jono Krikštytojo žolė, Šventojo Jono žolė, hiperikumas ir kt.
Liaudies prietaruose ir padavimuose jonažolė – šviesos šaltinis, nugalintis blogį, išvejantis liūdesio dvasias ir išvaduojantis nuo juodo sielvarto. Šis tikėjimas gyvuoja jau tūkstančius metų. Dar Paracelsas jonažolę laikė vienu iš savo mėgstamiausių augalų. Jonažolė nuo senų laikų žinoma dėl savo pozityvaus gydomojo poveikio dvasios būsenai. Gydomosios jonažolės savybės žinomos nuo Hipokrato (460-377 m. pr. Kr.), Dioskorido ir Plinėjaus laikų. Rusijoje šį augalą laikė vaistažole nuo 99 ligų. Kaimo vietovėse žmonės, kimšdami šiaudų čiužinius vaikams, būtinai įdėdavo saują jonažolės, kad jos kvapas saugotų miegantį vaiką nuo išgąsčio. O vaikinai ir merginos su jonažolės stiebais burdavo: susuka juos rankose ir žiūri, kokios spalvos syvai laša: jei raudoni, vadinasi, myli, jei bespalviai – nemyli. Žinant, kad šios žolės rusiškas pavadinimas „zveroboj" reiškia agresiją žvėrių atžvilgiu, kyla klausimas, dėl ko gi naudingas augalas taip karingai vadinamas. Liaudies išmintis jonažolei suteikė „siaubingos" jėgos dėl to, kad priėdę šios žolės gyvuliai dažnai susirgdavo ir nugaišdavo. Bet taip atsitikdavo ne visiems, o dažniausiai tik albinosams (baltiems, t.y. iš prigimties neturintiems dažomojo pigmento). Pasirodo, kad to priežastis ypatinga medžiaga – jonažolėje esantis hipericinas, kuris padidina gyvulių odos be pigmento jautrumą saulės spinduliams. Dėl to iki šiol mūsų labai gerbiamas augalas be gailesčio naikinamas Australijos, Naujosios Zelandijos, Šiaurės Amerikos ganyklose – ten, kur saulės spinduliai ypač intensyvūs. Europos regione jonažolė yra vaistinis augalas, plačiai taikomas tradicinėje medicinoje. O liaudies medicinoje jonažolė, kaip ir vaistinė ramunėlė, yra viena iš dažniausiai vartojamų vaistažolių. Į kai kurių šalių (Šveicarija, Rusija ir kt.) farmakopėją jonažolė įtraukta nuo 1968 metų.
Jonažolių žaliava (žiedai) turi triterpeninių saponinų, antraceno darinių (hipericinas, pseudohipericinas), bioflavonidų (hiperozidas, rutinas, kvercetinas), rauginių medžiagų, eterinio aliejaus, karotinoidų ir kitų junginių. Svarbiausias jonažolių farmakologinis efektas – įtaka serotonino kiekiui centrinėje nervų sistemoje (reguliavimas). Tai sąlygoja antidepresines augalo savybes, kurios pasireiškia dėl vaistažolėse esančio hipericino. Todėl jonažoles galima laikyti augaliniu antidepresantu ir vartoti esant neurotiniams sutrikimams ar klimakteriniam laikotarpiui būdingiems negalavimams.
Seniai pastebėta, kad vartojimo pradžioje jonažolės daro švelnų raminamąjį poveikį, vėliau pereinantį į gerą nuotaiką ir vidinį komfortą. Ilgesnis vartojimas pašalina nerimą, baimę, dirglumą,
vienišumo jausmą ir nuovargį.
Jonažolės pasižymi stiprinančiomis, priešuždegiminėmis, antimikrobinėmis ir traukulius šalinančiomis savybėmis, skatina šlapimo išsiskyrimą, varo kirmėles. Todėl jos vartojamos, kai pasireiškia tulžies latakų ir tulžies pūslės diskinezija, hepatitas, cholecistitas, gastritas su sekrecinės veiklos nepakankamumu, meteorizmas, inkstų ligos su lydimaisiais skysčių susilaikymo reiškiniais, vaikų naktinis šlapimo nelaikymas (enurezė), hipertonija, somatoforinė autoforminė disfunkcija (neurocirkuliacinė distonija). Jonažolės gerina lipidų (riebalų) apykaitos rodiklius, veikia kaip antioksidantas, todėl vartotina aterosklerozės, išeminės širdies ligos, infarkto ir insulto bei kitų širdies-kraujagyslių sistemos ligų profilaktikai.
Preparato RELAX sudėtyje esanti jonažolė turi optimalų hipericino kiekį, darantį optimaliai gerą poveikį organizmui be neigiamų padarinių. Šis preparatas beveik netoksiškas ir gerai toleruojamas. Pašalinio poveikio nenustatyta.

Vartojama, kai yra:
• depresija, baimės, nerimo būsena;
• nemiga, dirglumas, pervargimas;
• astenoneurotinės būsenos;
• išeminė širdies liga;
• somatoforinė autoforminė disfunkcija (neurocirkuliacinė distonija);
• tulžies pūslės ir tulžies latakų diskinezija;
• hepatitai ir cholecistitai;
• gastritas su sekrecinės veiklos nepakankamumu;
• meteorizmas, enurezė, inkstų ligos su skysčių susilaikymu.

Kontraindikacijos: Jonažolių preparatų nepatariama vartoti, jei daug laiko praleidžiama saulėje, dirbama radiologinėse laboratorijose, esant intensyviam UV (ultravioletiniam) spinduliavimui ir aukštai temperatūrai, nes tuo atveju jie gali sukelti alerginius odos pažeidimus. Nerekomenduojama jonažolė sergant sunkiomis hipertonijos formomis, pakilus kūno temperatūrai, vaikams iki 12 metų, nėščioms ir maitinančioms moterims.

Vartojimas: Gerti po 1 žirnelį 2-3 kartus per dieną valgant suaugusiems ir vaikams, vyresniems nei 12 metų. Vartoti 2-3 savaites.

Sudėtis: Sausas jonažolių ekstraktas, askorbo rūgštis (vitaminas C).